Nuotraukos ir dokumentai

Tik švietimo tikslams: visi „Eternal Echoes“ svetainės vaizdo įrašai, nuotraukos, dokumentai ir tekstai yra naudojami turint autorinių teisių savininkų leidimą. Dėl trečiųjų šalių teisių, pvz., autorinių teisių, prekių ženklo, viešumo, privatumo ir sutartinių apribojimų, jūs negalite bendrinti ir platinti svetainės turinio.

Europos žydų statistikos dokumentas, turėtas Vanzėjos konferencijoje 1942 m.

Eviano konferencijos dalyviai.

Romai ir sinčiai Lackenbacho stovykloje Austrijoje. 1941 m. dalis sulaikytųjų iš Lackenbacho stovyklos buvo pervežti į Lodzės getą.

Antrosios tarptautinės eugenikos konferencijos emblema, 1921 m.

Žydų šeimų būrio partizanai, kuriems apsaugą teikė Tevje Bielskio būrys. Bielskių būrys veikė Nalibokų girioje, Baltarusijoje.

1932 m. nacių plakatas, vaizduojantis bedarbių minią. Pavadinimas: „Mūsų paskutinė viltis – Hitleris“.

Vanzėjos konferencijos pastatas Berlyne.

1933 m. liepos 14 d. nacių Vokietija priėmė įstatymą, kuris turėjo apsaugoti visuomenę nuo genetiškai išsigimusių kūdikių.

Per lapkričio pogromus suimti žmonės Buchenvaldo (Vokietija) koncentracijos stovykloje surinkti skaičiavimui, 1938 m.

1932 m. rinkiminis nacių plakatas: „Mes atstatome. Mūsų statybų blokai – tai darbas, laisvė, duona. Kiti stato iš atlyginimo mažinimo, korupcijos, teroro, neapykantos ir melo“.

Šioje nuotraukoje matome pasityčiojimą iš religingų žydų okupuotoje Lenkijoje, Tomaszów Mazowiecki mieste, 1939 m. rudenį.

Sutuoktuvių nuotrauka, 1940 m. rugsėjis, Hartheimas. Nuotraukoje stovi iš kairės: Christianas Wirthas (Hartheimo naikinimo centro komendantas, vėliau ypač pasižymėjęs naikinant Lenkijos žydus), Franzas Reichleitneras (Hartheimo naikinimo centro komendanto pavaduotojas, vėliau Sobiboro mirties stovyklos komendantas), jaunoji Elisabeth Vallaster (Hartheimo centro darbuotoja, „slaugytoja“), jaunikis Josefas Vallasteras (Hartheimo krematoriumo darbuotojas), Gertrude Blanke (Hartheimo „slaugytojų“ vedėja).

"Kristallnacht": nationwide pogrom.

Žaidžia šachmatais, Lodzė, 1936 m.

Antisemitinis įrašas prie įėjimo į Muncheno Deutsches muziejų – 'Juden Zutritt verboten!' („Žydams įeiti draudžiama!“) Nuotrauka daryta 1935 m. sausį.

Nuotraukoje vyras klijuoja tapetus iš vokiškų markių, 1923 m.

Grupė partizanų, kurie per karą saugojo Nalibokų girios aerodromą, tarp jų Bielskių būrio partizanai, 1944 m. liepos 20 d.

„Jungmädelbundo“ nariai ant sienos kabina „Bund Deutscher Mädel“ plakatą su užrašu „Mergaite, junkis prie mūsų, būkime kartu“. Siekdami savo tikslams pajungti jaunimą, naciai įkūrė jaunimo organizacijas, kuriose merginos ir vaikinai buvo mokomi pagrindinių nacių politikos principų.

Lodzės geto žydai.

Žydai prekybininkai valo Potsdamer gatvę nuo pogromo liekanų, 1938 m. lapkričio 10 d.

Poznanės VII forto kambarys, kur 1939 m. spalį naciai dujomis žudė lenkus.

Europos geležinkeliai ir stovyklos 1939 m.

Erzsebet Fajo.

Hartheimo pilyje veikęs žmonių naikinimo centras. Nuotraukoje matome rūkstantį krematoriumo kaminą, 1941 m.

„Baltosios rožės“ nariai – Hansas Schollas, Sophie Scholl ir Cristophas Probstas.

Žydas teisininkas dr. Michaelis Siegelis išstatytas viešam paniekinimui Miuncheno gatvėse, nes kliovėsi teisine sistema. Naciai nuskuto Siegelį, privertė žygiuoti gatvėmis basomis ir nešti plakatą: „Niekuomet daugiau nesiskųsiu policijai.“

Moterys iš „čigonų“ barakų, kurios išgyveno karą Bergen-Belzeno stovykloje.

Grupė romų kalinių sėdi atvirame lauke netoli tvoros Belzeko koncentracijos stovykloje, laukdami vokiečių nurodymų, 1940 m.

Herschelis Grynszpanas sumėmimo metu, 1938 m. Paryžius, Prancūzija.

Żelazna g. 70 ir Chłodna g. 23 kampas (žvelgiant į rytus), 1942 m. birželis. Čia, Żelazna gatvėje, didysis Varšuvos getas jungėsi s su mažuoju.

Versalio taikos konferencijos vokiečių delegacija, 1919 m.

Bitolos futbolo komandos nariai pozuoja vartuose, 1928 m. rugpjūčio 14 d.

Eva Justin atlieka romės galvos išmatavimus. Dešinėje – jos padėjėja Sophie Erhardt, Landau, Vokietija, 1938 m.

Skelbimas vokiečių ir lenkų kalbomis apie gyvenamąją romų („čigonų“) teritoriją Varšuvoje. Nuo 1942 m. birželio 1 d. romams („čigonams“) leidžiama gyventi tik žydų getuose.

Nacių propaganda Berlyne, 1932 m.

Fotografas kartu su keliaujančiais romais. Manoma, nuotrauka daryta Čekoslovakijoje 1939 m.

Anna Marija (Settela) Steinbach, dešimties metų Olandijos romė, 1944 m. išsiųsta į Aušvicą-Birkenau, kur žuvo.

Nacių žurnalo „Neues Volk“ propagandos plakatas, 1938 m. Plakatas vaizduoja idealią vokiečių šeimą, tikrą nacių tautinės bendruomenės (vok. Volksgemeinschaft) narę.

Studentai ir SA nariai krauna vadinamąsias nevokiškas knygas, kurios bus sudegintos Berlyne. Plakatas skelbia: „Vokieti studente, ženk į kovą su nevokiška dvasia“, Berlynas, 1933 m. gegužė.

„Akcijos T4“ gydytojai išvykoje prie Starnbergo ežero netoli Miuncheno, 1941 m. rugsėjo 3 d. (antras iš dešinės „Akcijos T4“ gydytojų skyriaus viršininkas dr. Hermannas Paulis Nitsche). Gydytojai lankėsi gamtoje prie ežero po darbo kelionės į Dauchau koncentracijos stovyklą, kur atrinko kalinius naikinimui Hartheime.

Sero Williamo Orpeno paveiksle „Taikos pasirašymas Veidrodžių menėje“ matome 1919 m. birželio 28 d. taikos sutartis pasirašantį Johannesą Bellą.

17 ir 18 amžiais veikusių griežtų anticiganistinių įstatymų pavyzdys: įsakas, kad visi šalyje gyvenantys suaugę „čigonai“ bus baudžiami mirties bausme pakariant, o vaikai išsiųsti į vaikų prieglaudas, Prūsija, 1725 m.

„Šis ligonis su paveldima negalia per visą savo gyvenimą žmonių bendruomenei kainuoja 60 tūkstančių reichsmarkių. „Volksgenosse“, tai ir jūsų pinigai." (1938)

Dr. Robertas Ritteris ir jo asistentė Eva Justin atlieka sinčių ir romų tiriamuosius darbus – ima kraujo mėginius, Landau, Vokietija, 1938 m.

Elzaso romų moteris ir vaikai Rivesaltes sulaikymo stovykloje.

Žydų gyventojų skaičiai Europoje 1933 m.

Žaidžiantys vaikai žydų priemiestyje Paryžiuje, 1931 m.

Europos žydų gyventojai prieš karą, apie 1933 m.

Vietos policininkas – kolaborantas veda romus į jų šaudymo vietą vokiečių okupuotoje Serbijoje.

Paminklas Berlyne sinčių ir romų aukoms nuo nacionalsocializmo.

1933 m. atvirukas su Adolfu Hitleriu ir Pauliu von Hindenburgu.