Pasirinkite kalbą 
English 
svenska 
română 
polski 
Deutsch 
magyar 
Nuotraukoje vyras klijuoja tapetus iš vokiškų markių, 1923 m.
Tik švietimo tikslams:
visi „Eternal Echoes“ svetainės vaizdo įrašai, nuotraukos, dokumentai ir tekstai yra naudojami turint autorinių teisių savininkų leidimą. Dėl trečiųjų šalių teisių, pvz., autorinių teisių, prekių ženklo, viešumo, privatumo ir sutartinių apribojimų, jūs negalite bendrinti ir platinti svetainės turinio.
„Baltosios rožės“ nariai – Hansas Schollas, Sophie Scholl ir Cristophas Probstas.
Elzaso romų moteris ir vaikai Rivesaltes sulaikymo stovykloje.
Anna Marija (Settela) Steinbach, dešimties metų Olandijos romė, 1944 m. išsiųsta į Aušvicą-Birkenau, kur žuvo.
1932 m. rinkiminis nacių plakatas: „Mes atstatome. Mūsų statybų blokai – tai darbas, laisvė, duona. Kiti stato iš atlyginimo mažinimo, korupcijos, teroro, neapykantos ir melo“.
Žydas teisininkas dr. Michaelis Siegelis išstatytas viešam paniekinimui Miuncheno gatvėse, nes kliovėsi teisine sistema. Naciai nuskuto Siegelį, privertė žygiuoti gatvėmis basomis ir nešti plakatą: „Niekuomet daugiau nesiskųsiu policijai.“
Versalio taikos konferencijos vokiečių delegacija, 1919 m.
Vietos policininkas – kolaborantas veda romus į jų šaudymo vietą vokiečių okupuotoje Serbijoje.
Žaidžia šachmatais, Lodzė, 1936 m.
Per lapkričio pogromus suimti žmonės Buchenvaldo (Vokietija) koncentracijos stovykloje surinkti skaičiavimui, 1938 m.
Eva Justin atlieka romės galvos išmatavimus. Dešinėje – jos padėjėja Sophie Erhardt, Landau, Vokietija, 1938 m.
Sutuoktuvių nuotrauka, 1940 m. rugsėjis, Hartheimas. Nuotraukoje stovi iš kairės: Christianas Wirthas (Hartheimo naikinimo centro komendantas, vėliau ypač pasižymėjęs naikinant Lenkijos žydus), Franzas Reichleitneras (Hartheimo naikinimo centro komendanto pavaduotojas, vėliau Sobiboro mirties stovyklos komendantas), jaunoji Elisabeth Vallaster (Hartheimo centro darbuotoja, „slaugytoja“), jaunikis Josefas Vallasteras (Hartheimo krematoriumo darbuotojas), Gertrude Blanke (Hartheimo „slaugytojų“ vedėja).
Poznanės VII forto kambarys, kur 1939 m. spalį naciai dujomis žudė lenkus.
Nacių žurnalo „Neues Volk“ propagandos plakatas, 1938 m. Plakatas vaizduoja idealią vokiečių šeimą, tikrą nacių tautinės bendruomenės (vok. Volksgemeinschaft) narę.
Paminklas Berlyne sinčių ir romų aukoms nuo nacionalsocializmo.
1933 m. liepos 14 d. nacių Vokietija priėmė įstatymą, kuris turėjo apsaugoti visuomenę nuo genetiškai išsigimusių kūdikių.
"Kristallnacht": nationwide pogrom.
Moterys iš „čigonų“ barakų, kurios išgyveno karą Bergen-Belzeno stovykloje.
Antrosios tarptautinės eugenikos konferencijos emblema, 1921 m.
Europos žydų gyventojai prieš karą, apie 1933 m.
Šioje nuotraukoje matome pasityčiojimą iš religingų žydų okupuotoje Lenkijoje, Tomaszów Mazowiecki mieste, 1939 m. rudenį.
Europos geležinkeliai ir stovyklos 1939 m.
Dr. Robertas Ritteris ir jo asistentė Eva Justin atlieka sinčių ir romų tiriamuosius darbus – ima kraujo mėginius, Landau, Vokietija, 1938 m.
Žydų gyventojų skaičiai Europoje 1933 m.
Żelazna g. 70 ir Chłodna g. 23 kampas (žvelgiant į rytus), 1942 m. birželis. Čia, Żelazna gatvėje, didysis Varšuvos getas jungėsi s su mažuoju.
Erzsebet Fajo.
1933 m. atvirukas su Adolfu Hitleriu ir Pauliu von Hindenburgu.
Herschelis Grynszpanas sumėmimo metu, 1938 m. Paryžius, Prancūzija.
„Jungmädelbundo“ nariai ant sienos kabina „Bund Deutscher Mädel“ plakatą su užrašu „Mergaite, junkis prie mūsų, būkime kartu“. Siekdami savo tikslams pajungti jaunimą, naciai įkūrė jaunimo organizacijas, kuriose merginos ir vaikinai buvo mokomi pagrindinių nacių politikos principų.
Fotografas kartu su keliaujančiais romais. Manoma, nuotrauka daryta Čekoslovakijoje 1939 m.
Vanzėjos konferencijos pastatas Berlyne.
17 ir 18 amžiais veikusių griežtų anticiganistinių įstatymų pavyzdys: įsakas, kad visi šalyje gyvenantys suaugę „čigonai“ bus baudžiami mirties bausme pakariant, o vaikai išsiųsti į vaikų prieglaudas, Prūsija, 1725 m.
Žydų šeimų būrio partizanai, kuriems apsaugą teikė Tevje Bielskio būrys. Bielskių būrys veikė Nalibokų girioje, Baltarusijoje.
Lodzės geto žydai.
Romai ir sinčiai Lackenbacho stovykloje Austrijoje. 1941 m. dalis sulaikytųjų iš Lackenbacho stovyklos buvo pervežti į Lodzės getą.
Grupė partizanų, kurie per karą saugojo Nalibokų girios aerodromą, tarp jų Bielskių būrio partizanai, 1944 m. liepos 20 d.
Studentai ir SA nariai krauna vadinamąsias nevokiškas knygas, kurios bus sudegintos Berlyne. Plakatas skelbia: „Vokieti studente, ženk į kovą su nevokiška dvasia“, Berlynas, 1933 m. gegužė.
Nacių propaganda Berlyne, 1932 m.
1932 m. nacių plakatas, vaizduojantis bedarbių minią. Pavadinimas: „Mūsų paskutinė viltis – Hitleris“.
Žaidžiantys vaikai žydų priemiestyje Paryžiuje, 1931 m.
Hartheimo pilyje veikęs žmonių naikinimo centras. Nuotraukoje matome rūkstantį krematoriumo kaminą, 1941 m.
Skelbimas vokiečių ir lenkų kalbomis apie gyvenamąją romų („čigonų“) teritoriją Varšuvoje. Nuo 1942 m. birželio 1 d. romams („čigonams“) leidžiama gyventi tik žydų getuose.
Europos žydų statistikos dokumentas, turėtas Vanzėjos konferencijoje 1942 m.
Grupė romų kalinių sėdi atvirame lauke netoli tvoros Belzeko koncentracijos stovykloje, laukdami vokiečių nurodymų, 1940 m.
„Šis ligonis su paveldima negalia per visą savo gyvenimą žmonių bendruomenei kainuoja 60 tūkstančių reichsmarkių. „Volksgenosse“, tai ir jūsų pinigai." (1938)
Eviano konferencijos dalyviai.
Antisemitinis įrašas prie įėjimo į Muncheno Deutsches muziejų – 'Juden Zutritt verboten!' („Žydams įeiti draudžiama!“) Nuotrauka daryta 1935 m. sausį.
„Akcijos T4“ gydytojai išvykoje prie Starnbergo ežero netoli Miuncheno, 1941 m. rugsėjo 3 d. (antras iš dešinės „Akcijos T4“ gydytojų skyriaus viršininkas dr. Hermannas Paulis Nitsche). Gydytojai lankėsi gamtoje prie ežero po darbo kelionės į Dauchau koncentracijos stovyklą, kur atrinko kalinius naikinimui Hartheime.
Bitolos futbolo komandos nariai pozuoja vartuose, 1928 m. rugpjūčio 14 d.
Sero Williamo Orpeno paveiksle „Taikos pasirašymas Veidrodžių menėje“ matome 1919 m. birželio 28 d. taikos sutartis pasirašantį Johannesą Bellą.
Žydai prekybininkai valo Potsdamer gatvę nuo pogromo liekanų, 1938 m. lapkričio 10 d.
