Vokietijos propagandos ministerijai vadovavo Josephas Goebbelsas.
2. NACIŲ IDEOLOGIJA 2.1 Totalitarizmas | 2.2 Rasinė higiena | 2.3 Propaganda | 2.4 Antisemitizmas
Atlikdami šią užduotį jūs susipažinsite su nacių propagandos plakatais ir vaizdiniais. Naudodami istorinę medžiagą jūs pagilinsite savo gebėjimus kritiškai vertinti informaciją. Jūs taip pat galėsite apmąstyti, kaip propaganda veikia šiandien.
Nacių Vokietijos propaganda
Su propaganda mes susiduriame kasdien, tačiau turime pripažinti, kad ne visuomet tam tikrą reiškinį atpažįstame kaip propagandą. Propaganda galime vadinti reiškinį, kuomet mus pasiekianti žinia turi intenciją sukelti mumyse teigiamus arba neigiamus jausmus ir tokiu būdu paveikti mūsų mąstymą, jausmus ir veiksmus. Pavyzdžiui, reklamą būtų galima vadinti tam tikros rūšies propaganda, kuria siekiama sužadinti mūsų norą įsigyti konkretų produktą. Propaganda nėra objektyvi. Ji užima tam tikrą atvirą ar paslėptą poziciją. Tai iškreipta žinia, paremta visišku išgalvojimu ar melu.
Nacių Vokietijos valdžia nuolat rėmėsi propaganda, tik ji nepardavinėjo nekaltus produktus. Iš tikrųjų naciai siūlė rasistinį požiūrį į pasaulį, kuriame žmonės buvo suskirstyti į „mus“ ir „juos“. Naciai siekė sukurti „Volksgemeinschaft“ arba „žmonių bendriją“, t. y. visuomeninę tvarką iš „rasiškai švarių“ vokiečių, kurie pasiektų pergalę klasių kovoje ir įveiktų socialinę nesantaiką, o pati Vokietija atgautų savo jėgą ir teisėtą vietą pasaulinėje rasinėje kovoje už valdžią ir resursus.
Vokietijos visuomenė turėjo būti „išvalyta“, kad pasiektų savo tikslus. Tai reiškė, kad naujajame „Volksgemeinschafte“ nebuvo vietos „rasiškai netinkamiems“, „pagal paveldėjimą ligotiems“ ir „ne arijams“. Į žydus buvo žiūrima kaip į ypač pavojingus „priešus“, kurių visuomenėje turėjo nelikti.
Visuomenėje buvo išskirtos kelios žmonių grupės, į kurias buvo žiūrima kaip į blogas, pavojingas, mažiau vertingas, keliančias problemas ir kurias reikėjo „nukenksminti“ arba „eliminuoti“. Tuo pat metu žmonių akyse buvo piešiamas kilnaus ir garbingo „arijo“ paveikslas, kurio idealas buvo šviesių plaukų, mėlynų akių, aukštaūgis žmogus.
Pasak nacių, vokiečių tautą sudarė tik „arijai“, tad „rasinė kraujomaiša“ tarp „arijų“ ir „ne arijų“ buvo uždrausta. Hitlerio asmenybė apaugo kultu. Tai buvo gelbėtojas ir „naujosios Vokietijos“ tėvas.
Josephas Goebbelsas
Nacių propagandos lyderystė buvo Vokietijos propagandos ministerijos rankose, kuriai vadovavo Josephas Goebbelsas.
Didžiąją visuomenės gyvenimo dalį, t. y. radiją, laikraščius, kiną, teatrą, muziką ir daugelį kitų sričių kontroliavo Propagandos ministerija. Ne visi vokiečiai pritarė nacių partijai, tačiau per atsišaukimus, laikraščius, radiją, kiną, knygas, vadovėlius ir viešus žmonių masių susirinkimus visi tapo propagandos adresatais. Propagandos esmė buvo įtikinti vokiečius remti nacių politiką.
1928 m. sausio 9 d. kreipdamasis į partijos vadovybę (tuo metu nacių partija turėjo menką vokiečių visuomenės palaikymą), Goebbelsas taip apibūdino propagandos vaidmenį:
„Propaganda yra gera, jei suteikia trokštamų rezultatų ir propaganda yra bloga, jei tokių rezultatų nesuteikia. Nėra svarbu, ar propaganda yra išmintinga, nes išmintis nėra propagandos siekis, jai svarbu sėkmė. Niekas negali propagandos apibūdinti kaip grubios, žiaurios, nepakankamai padorios, nes tai nėra tinkami kriterijai. Propaganda nesiekia būti padoria, švelnia, silpna ar kuklia; ji turi būti sėkminga. (...) Jei kas nors man pasakys „Tavo propaganda yra necivilizuota“, aš žinau, kad su tokiu žmogumi nėra apie ką kalbėti. Jokio skirtumo, ar propaganda laikosi aukštų standartų. Svarbiausia, ar propaganda pasiekia savo tikslą."
Josephas Goebbelsas
Iki šiol naudojami metodai
1930-aisiais ir 1940-aisiais naciai naudojo propagandos metodus, kurie egzistuoja ir šiandien. Apačioje pateikiame keletą tokių metodų pavyzdžių.
- Simboliai ir paryškinti raktiniai žodžiai, kuriuos lengva atpažinti.
- Šlovingi vaizdiniai (pavyzdžiui, stipraus ir herojiško „arijo“ vyro paveikslas arba idiliškai laimingos „genetiškai švarios“ šeimos paveikslas).
- Manipuliacija teigiamomis ir neigiamomis emocijomis (pavyzdžiui, palankumu ar pasibjaurėjimu).
- Patikinimai, kad yra vienintelis tariamai egzistuojančių visuomenės problemų sprendimas.
- Oponentų atakos ir išjuokimas per karikatūras (pajuokiančius vaizdinius).
- Dehumanizuojantys sugretinimai su kirminais ar ligomis kaip „blogio“ simboliais.
Remdamiesi pateiktais plakatais, aptarkite klausimus ir pateikite kuo detalesnius atsakymus. Pasiremkite aukščiau išdėstyta medžiaga. Atsakymus užrašykite.
1. Kuriuos aukščiau išvardintus propagandos metodus atpažįstate plakatuose?
2. Kurias visuomenės grupes naciai stengėsi įtikinti per šiuos plakatus?
3. Kurios visuomenės mažumos buvo atrinktos kaip tariamai probleminės ir kodėl?
4. Kokį poveikį vokiečių visuomenei darė šie plakatai?
5. Nemažai plakatų buvo skirti vaikams ir paaugliams. Kaip manote, kodėl?
6. Ar tenka susidurti su panašiais vaizdiniais, pavyzdžiui, internete? Pasidalinkite pavyzdžiais ir papasakokite, kokį emocinį įspūdį matyti vaizdiniai jums sukėlė.
7. Kaip propaganda mus veikia šiandien? Kurlink tai mus veda?
Prieš romus nukreipto straipsnio pavadinimas „Keliaujantys žmonės – nauji būdai kovoti su čigonų maru“, 1938 m.
Nacių partijos vokiečių mergaičių lygos „Bund Deutscher Mädel“ plakatas. Tekstas „Tu taip pat priklausai Fiureriui“, 1937 m.
Per visą savo gyvenimą šis ligotas žmogus mūsų žmonių bendruomenei kainuoja 60 tūkstančių reichsmarkių. Žmonių drauge, tai ir tavo pinigai“, 1938 m.