3.4 Masinės žudynės, koncentracijos ir mirties stovyklos

Šioje užduotyje yra pateikiami istoriniai faktai apie holokausto eigą skirtingose vietose. Atlikę užduotį jūs geriau suprasite, kokie asmenų, organizacijų ir vyriausybių pasirinkimai vedė link baisių pasekmių. Jūs taip pat turėsite galimybę apmąstyti holokaustą lėmusius istorinius įvykius ir su holokaustu susijusias vietas. 

UŽDUOTIS

Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

Masinės žudynės, koncentracijos ir mirties stovyklos

Kalbėdami apie holokaustą nemažai žmonių pirmiausia įsivaizduoja dujų kameras, koncentracijos ir mirties stovyklas nacių okupuotoje Lenkijos teritorijoje ir net nesusimąsto apie milijonus žydų, nužudytų duobėse netoli savo gyvenamųjų vietų.

Nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą 1941 m. birželio 22 d. Paskui vokiečių kariuomenę žengė specialūs būriai („Einsatzgruppen“), turėję užduotį naikinti komunistus ir žydų vyrus. Neužilgo specialūs būriai jau šaudė žydų moteris, vaikus ir iš dalies romus.​​​​​​​

1941 m. vasarą ir rudenį žydai buvo surenkami į vieną vietą ir šaudomi miškuose ar kitose vietose šalia gyvenamųjų miestų ir miestelių.

Žmonių sulaikymas, apsauga, žudynių vietos parengimas ir galiausiai pačios žudynės vyko pasitelkiant vietos žmonių pagalbą. Ne vienas žudynėse dalyvavęs ar liudininku tapęs žmogus pasakojo apie masinėse kapavietėse užkastus dar gyvus žmones.

Masinės žydų žudynės Rytų Europoje truko iki 1944 m. Čia buvo sunaikinta apie 2 milijonai žmonių. Savaime suprantama, naciai įvertino masinio šaudymo kaip žmonių naikinimo būdo trūkumus. Galimas moralinis tokių veiksmų poveikis nacių kareiviams taip pat buvo akivaizdus.   square.jpg

 

APTARKITE KLAUSIMUS

1.  Vykdydami masinius žmonių šaudymus, naciai pradėjo naudoti dujų kameras. Kodėl?

2. Naciai sumanė sunaikinti visus žydus. Aptarkite plačiau vietos žmonių dalyvavimą ir prisijungimą prie šios užduoties ir netgi užduoties atlikimą vietoje sumanytojų – nacių.

 

Vanzėjos konferencija

1942 m. sausį Berlyno priemiestyje Vanzėjoje susirinko aukšti Nacių partijos ir civiliai pareigūnai, kurie priėmė „galutinį žydų klausimo sprendimą“. 

Dar 1941 m. rudenį buvo manyta, kad, siekiant surasti ir sunaikinti kiekvieną žydą, reikia tarsi tankiomis šukomis peršukuoti visą Europą nuo Vakarų iki Rytų. Suradus kiekvieną, žydus reikia transportuoti geležinkeliais į mirties stovyklas, kur viskas veikė vienam tikslui – greitam ir masiniam žmonių naikinimui.

Vanzėjos konferencijoje buvo nuspręsta, kad skirtingi vokiečių administracijos daliniai bendradarbiaus tarpusavyje, o jiems vadovaus policijos ir saugumo tarnybos.   square.jpg

Vanzėjos konferencijos pastatas Berlyne.

 

APTARKITE KLAUSIMUS

1. Iš kokių dalykų pavyzdžių jūs paprastai sudarytumėte sąrašą?

2. Žvelgdami į sąrašą, ką galėtume pasakyti apie tai, kaip naciai siekė savo tikslų?

Europos žydų statistikos dokumentas, turėtas Vanzėjos konferencijoje 1942 m.

Koncentracijos ir mirties stovyklos

Koncentracijos ir mirties stovyklos buvo nevienodos. Pirmąsias koncentracijos stovyklas naciai sukūrė iš karto atėję į valdžią, t. y. 1933 m. Pirminis sumanymas buvo stovyklose uždaryti ir perauklėti politinius oponentus. Dalis kalinių buvo paleisti, kiti kalėjo iki išlaisvinimo 1945 m. Dar kiti stovyklose žuvo.

Europoje naciai sukūrė tūkstančius stovyklų, kurių kaliniai buvo išnaudojami priverstiniams darbams karo ir nacių labui. Žmogiškąja kalba nusakyti kalinių gyvenimo sąlygas stovyklose galima tik iš dalies. Taikos metu gyvenančiam žmogui tos aplinkybės yra sunkiai suvokiamos. Jei kalinio nenužudydavo, jis žūdavo nuo bado, ligų ir nepakeliamo darbo.

Mirties stovyklos buvo sukurtos vien tam, kad per kiek įmanoma trumpesnį laiką būtų sunaikintas maksimalus žmonių kiekis. Vietoje nacių naikinimą stovyklose atliko tam tikslui atrinkta sąlyginai maža kalinių grupė. Nacių prižiūrimi jie turėjo užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai ir be pertraukų. Visi kiti, kurie pateko į mirties stovyklas, buvo iš karto nužudomi.

Naciai įkūrė šešias mirties stovyklas. Pirmoji stovykla – Chelmno – ėmė veikti 1941 m. gruodį prie Lodzės, dabartinėje vakarų Lenkijoje. Trys kitos mirties stovyklos – Belzekas, Sobiboras ir Treblinka – veikė dabartinėje rytų Lenkijoje. Dar dvi stovyklos – Aušvicas-Birkenau ir Maidanekas – veikė kaip darbo, koncentracijos ir mirties stovyklos dabartinės Lenkijos teritorijoje.   square.jpg

Uždara Aušvico-Birkenau teritorija, kur duobėse buvo deginami lavonai dėl krematoriumo perkrovos 1944 m.

PALYGINKITE ŽEMĖLAPIUS

Susipažinkite su žemiau pateiktais žemėlapiais. Jie tarpusavyje susiję ir tai daug ką paaiškina. Pirmajame žemėlapyje matome žydų bendruomenių Europoje paplitimą ir skaičius prieš Antrąjį pasaulinį karą. Antrajame žemėlapyje matome Europos geležinkelių tinklą ir koncentracijos bei mirties stovyklų išdėstymą. Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus.

Europos žydų gyventojai prieš karą, apie 1933 m.

Europos geležinkeliai ir stovyklos 1939 m.

1. Kokius logistikos klausimus, jūsų manymu, naciai privalėjo turėti omenyje, kai sprendė žmonių naikinimo efektyvumo klausimą?

2. Aušvico stovykla pradžioje veikė kaip priverstinio darbo vieta. Tik vėliau joje buvo pastatytos dujų kameros ir krematoriumas. Kaip manote, dėl kokių priežasčių tai buvo atlikta?

3. Vykstant kariniams Antrojo pasaulinio karo veiksmams, nenutrūko ir nacių partijos taktikos ir žiaurumų eskalavimas, kuris vedė prie tikslo – šalies, kurioje gyveno tik „gryni“ vokiečiai, sukūrimo. Kaip rasistinių tikslų įgyvendinimo sėkmė įtakojo karo esmę?

Ankstesnioji užduotis
3.3 Getai