Eviano konferencijos dalyviai.
4. ATSAKAS | PASIPRIEŠINIMAS | GELBĖJIMAS 4.1 Laikraščių straipsniai apie lapkričio pogromą | 4.2 Europos pabėgėlių politika | 4.3 Drįsti pasakyti „Ne“ | 4.4 Pasipriešinimas | 4.5 Gelbėtojai
Ši užduotis supažindina su istorine medžiaga apie Eviano konferenciją. Atlikdami užduotį jūs įgysite supratimą apie šiandienos žmogaus teisių problemas ir susipažinsite su požiūriu į šiandienos pabėgėlius.
Tarptautinės konferencijos kvietimas
Naciams atėjus į valdžią 1933 m., Vokietijoje gyveno apie 65 milijonai žmonių, tarp jų 1 % žydų. Skaitydami užduotį apie žydų gyvenimo pokyčius Vokietijoje jūs pamatėte, kad į valdžią atėję naciai priėmė pluoštą antižydiškų įstatymų. Gyvenimas Vokietijoje žydams tapo nepakeliamas ir dalis jų nusprendė palikti šalį.
Apie žydų gyvenimo aplinkybes nacių Vokietijoje ir 1938 m. aneksuotoje Austrijoje gerai žinojo visas pasaulis. Žydų gyvenimas Vokietijoje ir Austrijoje tapo žiniasklaidos naujienomis Europoje ir JAV.
Pavyzdžiui, 1938 m. liepos 4 d. „New York Times“ vedamasis rašė apie nepakeliamą Vokietijos ir Austrijos žydų tragediją, kuriems „neliko nieko kito tik bėgti“. Laikraštis ragino JAV vyriausybę gelbėti žydų pabėgėlius ir neleisti Vokietijai lengvai išsisukti už tokią žmonių „naikinimo“ politiką.
Šios žinios kėlė nerimą daugeliui žmonių ir JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ėmėsi iniciatyvos sušaukti tarptautinę konferenciją žydų klausimu.
Eviano konferencija
Konferencija įvyko 1938 m. Eviane, Prancūzijoje, kur susirinko 32 šalių atstovai. Pagalba Vokietijos ir Austrijos žydams, žydų pabėgėlių priėmimas kitose šalyse buvo svarbiausi konferencijos klausimai.
Dauguma šalių dalyvių jau buvo užpildę pabėgėlių kvotas. Tikėtasi, kad šalys atsižvelgs į desperatišką žydų padėtį ir kvotas padidins. Visgi konferencija priėjo žydams nepalankios išvados. Iš visų šalių dalyvių tik viena mažutė Karibų jūros Dominikos Respublika sutiko trumpam laikui priimti apie 10 tūkstančių žydų. Visos kitos šalys paaiškino, kad jų ekonominė padėtis neleidžia priimti daugiau pabėgėlių. Priimti daugiau pabėgėlių kiekvienai šaliai reiškė išaugusią bedarbystę ir kylantį antisemitizmą.
Nacių vykdomam žydų persekiojimui intensyvėjant, konferencija priėjo išvados, kad Vokietijos ir Austrijos žydams nėra kur trauktis.
Konferencijos delegacijų vadovų pasisakymai
Žemiau pateikiame kelių konferencijoje dalyvavusių šalių delegacijų vadovų pasisakymus.
Pasak Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, 1938 m. jos buvo priėmusios tiek daug pabėgėlių, kad šalyse „neliko vietos nė vienam daugiau“.
Pasak Belgijos ir Nyderlandų atstovų, jų šalys „buvo taip tankiai apgyvendintos, kad priimti žydų pabėgėlius buvo tiesiog neįmanoma”.
Australija pripažino, kad tuo metu šalies visuomenė neturėjo jokių „rasinių iššūkių“ ir visai nenorėjo tokią problemą sukurti per žydų imigraciją.
Švedijos delegacijos vadovas Gösta Engzellas paaiškino, kokios menkos jo šalies galimybės nors kiek sumažinti „žydų klausimo naštą“ Europoje.
1. Kaip jūs vertinate šalių atsisakymus didinti pabėgėlių kvotas ir negalėjimą įsileisti žydų (kiekvienai Europos šaliai būtų tekę apie 19 tūkstančių žydų pabėgėlių)?
2. Pabėgėlių, t. y. žmonių, kurie traukiasi iš karo draskomų teritorijų, yra ir šiandien. Ar teko šiais laikais išgirsti argumentų pabėgėlių klausimu, kurie primintų praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio diskusijas? Pateikite pavyzdžių.
3. Ką pasaulio šalys galėjo padaryti 1938 m. ir ką jos gali padaryti šiandien, kad padėtų nuo nuo karo, persekiojimo ir chaoso bėgantiems žmonėms?