5. AR GALIME MOKYTIS IŠ HOLOKAUSTO ISTORIJOS? 5.1 Bandymai sustabdyti genocidą | 5.2 Išankstinė nuostata, rasizmas ir neapykanta šiandien
Šioje užduotyje naudojamos iliustracijos su rasizmo, išankstinės nuostatos ir neapykantos pavyzdžiais šiandieninėje visuomenėje. Atlikdami užduotį jūs pagilinsite supratimą apie stereotipų ir išankstinės nuostatos pasekmes. Jūs taip pat turėsite galimybę apmąstyti, kaip šiandien mus veikia propaganda ir kaip svarbu palaikyti žmogaus teises. Jūs dar kartą įsitikinsite, koks reikšmingas yra mūsų požiūris ir elgesys su žmonėmis, kurie atvyko iš kitų šalių ir apsigyveno mūsų visuomenėje.
Išankstinė nuostata ir stereotipai
Rasizmas, išankstinė nuostata ir stereotipai. Kasdienybėje neretai šie terminai yra tarpusavyje painiojami. Stereotipu vadinamas vienpusis (pozityvus, negatyvus ar neutralus) kurios nors žmonių grupės vertinimas. Išankstine nuostata vadinama iš neigiamo nusistatymo kylanti ir stereotipu grindžiama nuomonė, kuria remdamasis žmogus neretai prieina apibendrintų ir netikslių išvadų apie žmonių grupes ir jų narius, kuriems nuomonės formuotojas nepriklauso.
Mes visi turime išankstinių nuostatų, tačiau svarbu yra tai, ar mūsų aplinka yra palanki toms nuostatoms. Daugumos nuomonė gali daryti didelį poveikį vieno žmogaus mąstymui ir vyraujančiai politikai tenka didžiulė atsakomybė neleisti išankstinėms nuostatoms įsigalėti visuomenėje.
Nacių Vokietija yra išskirtinis pavyzdys šalies, kurioje valdantieji skleidė ir palaikė išankstines nuostatas tam, kad išskirtų, diskriminuotų ir persekiotų tam tikras visuomenės žmonių grupes.
Kalbant apie konkretų žmogų, išankstinė nuostata dažnai siejama su savęs pateisinimu (kai sukuriamas priklausymo „mes“ grupei jausmas arba viršenybės jausmas prieš grupę „jie“), atpirkimo ožio paieška (pavyzdžiui, mažumų apkaltinimas dėl ekonominės krizės).
Rasizmas
Rasizmas – tai mąstymo būdas, kai žmonės yra skirstomi į „rases“, o šios savo ruožtu yra skirstomos pagal hierarchiją, kai vienos „rasės“ yra aukštesnės už kitas. „Rasės“ idėja remiasi įsitikinimu, kad kiekvieno žmogaus savybės ir polinkiai yra paveldimi ir kilmės apspręsti. Ši idėja ir požiūris, išplitę daugelyje šalių 19 a. ir vėliau, yra visiškai nepagrįsti mokslu.
Visi žmonės priklauso vienam ir tam pačiam porūšiui (homo sapiens sapiens), homo sapiens rūšiai. Klaidinanti mintis, kad žmonija yra dalinama į „rases“, neretai vedė prie didelių tragedijų. Nacių vykdytas žemesniųjų „rasių“ persekiojimas ir masinės žudynės yra vienas iš daugelio istorinių pavyzdžių.
Šiandien išankstinė nuostata ir rasizmas egzistuoja ir daugybė žmonių patiria diskriminaciją ar yra neapykantos nusikaltimų aukos dėl savo kilmės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos ir t.t. Jei žmonės, kurie laikosi išankstinės nuostatos ir rasizmo, turi politinės aplinkos palaikymą, o tie, kurie yra valdžioje remiasi neapykanta, nukreipta prieš mažumas, tada diskriminacija auga, kol galiausiai tampa įteisinta įstatymu tam tikrose šalyse. Visi atsakingi ir demokratiją vertinantys piliečiai turėtų priešintis tokioms tendencijoms visuomenėje.
-
Suporuokite plakatus pagal tai, į kokias mažumas jie nukreipti, ir paaiškinkite, kokią žinią kiekvienas plakatas perduoda.
-
Įvardinkite, kokį poveikį žiūrovui daro diskriminacijai pritariantys ar jai prieštaraujantys plakatai.
1. Apsvarstykite, kokias asmenines pasekmes patiria žmogus, kuris priklauso diskriminuojamai mažumai?
2. Apsvarstykite visus gyvenimo aspektus, t. y. darbą, privatų gyvenimą, teises ir kt.
3. Ar jums pačiam arba jūsų artimajam teko asmeniškai patirti išankstinę nuostatą, rasizmą ar diskriminaciją? Jei taip, kaip tai įvyko?
4. Kaip šiandien vienas žmogus gali kovoti su išankstine nuostata, rasizmu ir diskriminacija? Pateikite mažiausiai tris skirtingus kovos būdus.