Gyvenimas keičiasi 1939-1941 m.

Aš ten buvau

Artėjant 1939 m. Tobijo tėvas Rafaelis Jafetas turėjo nuojautą, kad žydams nėra saugu Europoje. 1939 m. Tobijo šeima kartu su pussesere išvyko į Angliją. Kelionėje motinai rūpėjo Lietuvoje palikta nuosavybė – gyvenamasis namas Kaune ir sesers duktė, kurią reikėjo grąžinti tėvams. Šeima pasidalino. Tėvas ir Azrielis liko Anglijoje. Motina, Tobijas ir pusseserė grįžo į Lietuvą.

1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Lietuvą palietė Sovietų Sąjungos aneksija 1940 m. Tobijo, jo mamos ir artimųjų nepalietė žmonių žūtys ir trėmimai į Sovietų Sąjungą. Tačiau šeima prarado bet kokią galimybę susivienyti Anglijoje. Tobijas troško į pionierių stovyklą. Jam pasisekė ir 1941 m. birželį jis leido Palangos stovykloje. Tų pačių metų birželio 22 d. Vokietijos kariuomenė įžengė į Lietuvą. Pirmosiomis karo dienomis vokiečių okupuotose teritorijose atsidūrę žydai patyrė persekiojimus, kurių neišvengė ir stovyklos vaikai. Žydai buvo atskirti nuo nežydų, uždaryti, verčiami dirbti, o vėliau sušaudyti. Buvę Tobijo stovyklos draugai nežydai padėjo jam pabėgti iš įkalinimo ir grįžti namo pas mamą į Kauną.

Tobijas Jafetas (1930-2019 M.), Lietuva

Tobijas Jafetas (1930-2019 M.), Lietuva

APSVARSTYKITE, KAIP PASIKEITĖ TOBIJO ŠEIMOS GYVENIMAS

Šeima išvyksta į Angliją

1939 m. Tobijo šeima išvyko į Angliją. Žvelgdamas atgal ir svarstydamas apie šeimos pasirinkimus, tėvo sprendimą išvykti iš Lietuvos  Tobijas įvardino kaip įžvalgų ir išmintingą. Ir iš tiesų likę Anglijoje tėvas ir vyresnysis brolis išvengė holokausto. Deja, dalis šeimos – motina, Tobijas ir jo pusseserė – grįžo į Kauną. Dėl pasikeitusių politinių aplinkybių Tobijas ir mama nebegalėjo susitikti su tėvu ir broliu. 

1) Išklausykite Tobijo pasakojimą apie šeimos sprendimus 1939 m. Atsakykite į klausimus:

  • Pasvarstykite apie santykį tarp didžiųjų istorijos įvykių ir eilinio žmogaus pasirinkimų. Ar eilinis žmogus gali daryti poveikį istorijos įvykiams?

  • Kodėl Tobijo motina, jis pats ir jo pusseserė grįžo į Kauną?   

Prasideda Antrasis pasaulinis karas

Po Antrojo pasaulinio karo pradžios Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Naujoji valdžia trėmė ir fiziškai naikino Lietuvos gyventojus. Tobijas tuo metu buvo 10-metis berniukas. Tą laiką jis atmena, nes iš hebrajų gimnazijos jam teko pereiti į jidiš. Jis taip pat labai norėjo važiuoti į Palangos pionierių stovyklą. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, Tobijas buvo Palangoje, kur pirmiausia ir įžengė Vokietijos kariuomenė. Tobijas buvo tarp tų Lietuvos žydų, kurie pirmosiomis karo dienomis patyrė holokaustą – selekciją, įkalinimą, prievartinį darbą. Tik Tobijas nebuvo sušaudytas. Draugų pagalba jis išvengė mirties ir pasiekė Kauną.

2) Išklausykite Tobijo pasakojimą apie karo pradžią Lietuvoje. Atsakykite į klausimus: 

  • Tobijo pasakojime nėra sovietų okupacijos atminimo – trėmimų, laisvės netekties. Kai vokiečių okupacijos metu buvo persekiojami ir žudomi žydai, dalis lietuvių tų įvykių neatminė ar nematė. Pasvarstykite, nuo ko priklauso kiekvieno iš mūsų matymas to, kas vyksta visuomenėje, mūsų gyvenamojoje aplinkoje ir mūsų gebėjimas dalyvauti įvykiuose?

Sovietų tankai važiuoja Kauno gatvėmis. (Langas, pro kurį buvo fotografuojama, buvo uždengtas popieriumi, o jame paliktas plyšys nuotraukai.)

      Istorinis tekstas

Gyvenimas keičiasi – pirmoji sovietų okupacija Lietuvoje ir Antrojo pasaulinio karo pradžia

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos Užsienio reikalų ministrai Joachimas von Ribbentropas ir Viačeslavas Molotovas pasirašė nepuolimo paktą. Buvo pasirašyti ir slaptieji protokolai, kuriuose buvo sutartas Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos ir Suomijos padalinimas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Lietuva priskirta Sovietų Sąjungai. 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą.

Kauno žydų bendruomenės gyvenimas tekėjo gana uždarame rate, kontaktai su kitataučiais buvo riboti. Bendruomenės individo gyvenimą būtų galima suskirstyti į asmeninį šeimoje, visuomeninį bendruomenėje ir ekonominį, kuris pagal užsiėmimą vyko už šeimos ir/ar bendruomenės ribų. Bendruomenės gyvenimas sukosi aplink sinagogą, kurioje buvo meldžiamasi, vyko bendruomenės susirinkimai, teismai, renkami rabinai ir kiti vyresnieji. Ekonominius žydų santykius su kitų religijų žmonėmis ribojo ir konkurenciniai motyvai.

Eiliniai Lietuvos žmonės nenutuokė apie tikruosius Sovietų Sąjungos tikslus ir jų įgyvendinimo būdus. Kai kuriems, tarp jų ir žydams, nauja valdžia, o ypač skelbiamos socialistinės idėjos galėjo atrodyti patraukliai. Vieni žydai palankiai, kiti – santūriai pasitiko sovietinę kariuomenę, vildamiesi, kad ji sustabdys per Europą žygiuojančią nacių Vokietiją. Žydai žinojo apie žiaurius jų tautiečių persekiojimus Vokietijoje ir užimtose teritorijose. Kauną pasiekė žydai pabėgėliai iš Klaipėdos krašto ir Lenkijos.

Įtvirtinant Lietuvoje sovietinį režimą pirmiausia nukentėjo religinės ir sionistinės organizacijos ir atskiri asmenys. Kaune buvo uždaryta hebrajų gimnazija, laikraščiai hebrajų kalba, sionistinės ir kitos tautinės pakraipos organizacijos. Kaune ėjo tik vienas žydų laikraštis jidiš kalba. Kauno žydus palietė pramonės ir prekybos – bankų, kooperatyvų, įvairių įmonių ir įstaigų nacionalizacija. 1941 m. birželį į Sibiro lagerius buvo ištremta 17 000 Lietuvos žmonių, iš jų 9 proc. žydų.

Be minėtų netektis atnešusių tragiškų įvykių, šalyje vyko žydams iš pirmo žvilgsnio atrodę pozityvūs procesai. Sovietinės vyriausybės deklaruota visų tautų lygybė suteikė žydams platesnes galimybes įsijungti į politinį ir visuomeninį valstybės gyvenimą. Pavyzdžiui, jie turėjo teisę tapti valdančios Komunistų partijos nariais, kur žydai sudarė nuo 12,6 proc. iki 16,6 proc. (vėliau jų priėmimas buvo ribojamas). Žydai taip pat buvo priimami į valstybės valdžios organus. Du žydai tapo ministrais – Sveikatos apsaugos ir Pramonės. Žydams buvo svarbu neribojama teisė studijuoti universitetuose ir nemokamo mokslo įvedimas. Kaune ėmė veikti valstybinis žydų teatras.

Vykstant šiems procesams, žydai tapo labiau pastebimi visuomenėje. Mažiau matomas buvo žydų nerimas dėl sovietų okupacijos ir jos nepalaikymas. 1940 m. birželio 6 d. Didžiojoje Vilniaus sinagogoje susirinkę Vilniaus ir apylinkių rabinai meldė Dievą nukreipti sovietų pavojų nuo šalies. Visgi labiau į akis krito tie, kurie palaikė sovietizaciją. Tai kurstė Lietuvos gyventojus apkaltinti visus žydus komunizmo atgabenimu į Lietuvą.

---------------------------------------------------------------------------------------------

Autorius: Rūta Puišytė

 

Literatūra:

Jidišo įnašas į Europos kultūrą, Vilnius: Vaga, 1998.

Žydai Lietuvoje. Istorija, kultūra, paveldas, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009.

Žydų gyvenimas Lietuvoje, Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2007.

Žydų muziejus. Almanachas. Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2003.

Žydų muziejus. Vilnius: Lietuvos valstybinis žydų muziejus, 1994.

3) Susipažinkite su medžiaga apie pirmąją sovietų okupaciją Lietuvoje. Atsakykite į klausimą:

  • Išvardinkite pliusus ir minusus, kuriuos patyrė žydai kaip grupė per pirmąją sovietų okupaciją.

Papildoma medžiaga