Kauno gatvės panorama, 1939 m.
Aš ten buvau
Tobijas Jafetas gimė 1930 m. Rafaelio ir Bertos Jafetų šeimoje, Kaune. Tėvas prekiavo angliška tekstile ir išlaikė šeimą. Motina buvo namų šeimininkė. Tobijas – jauniausias sūnus šeimoje. Vyresni broliai – Azrielis (g. 1925 m.) ir Fima (1926–1933 m.)
Tobijo namiškiai namuose vartojo keletą kalbų. Tėvai tarpusavyje kalbėjo rusų. Tobijas kalbėjo vokiečių, hebrajų ir šiek tiek lietuvių.
Būdamas šešerių Tobijas pradėjo lankyti žydų-lietuvių mokyklą (žydų mokykla su dėstymąja lietuvių kalba). Vėliau tėvai leido Tobiją į Švabės gimnaziją su dėstomąja hebrajų kalba. Į Lietuvą atėjus Raudonajai armijai, Švabės gimnazija buvo uždaryta ir Tobijas pradėjo lankyti Šolem Aleichemo žydų mokyklą jidiš kalba.
Tobijas Jafetas (1930-2019 M.), Lietuva
Šeima
Tobijas Jafetas gimė ir augo Kaune. Tobijas buvo trečias ir jauniausias sūnus šeimoje. Vyresni Tobijo broliai buvo Azrielis ir Fima. 1933 m. Fima mirė.
1) Išklausykite Tobijo pasakojimą apie šeimą, peržvelkite nuotraukas ir atsakykite į klausimus:
Mokykloje
Tobijo šeimoje kalbėta rusų, vokiečių, lietuvių ir hebrajų kalbomis. Kaune Tobijas lankė tris žydų mokyklas – žydų-lietuvių mokyklą, Švabės hebrajų ir Šolom Aleichemo jidiš gimnazijas.
2) Išklausykite Tobijo pasakojimą apie mokyklą ir atsakykite į klausimus:
Istorinis tekstas
Kauno žydų istorija
Pirmąjį žydų paminėjimą Kaune randame 15 a. dokumentuose, kur minimi muitinės paslaugas Kaune teikiantys pavieniai žydai. Žydų gyventojų skaičius mieste išaugo XVII a. Tuo metu susikūrė bendruomenė. 1765 m. mieste gyveno 969 žydai, 1864 m. jau 16 514. 1923 m. Kaune gyveno 27 % žydų ir 59 % lietuvių. 1933 m. žydų buvo apie 38 000, kurie sudarė 33 % visų gyventojų.
Kauno žydų bendruomenės gyvenimas tekėjo gana uždarame rate, kontaktai su kitataučiais buvo riboti. Bendruomenės individo gyvenimą būtų galima suskirstyti į asmeninį šeimoje, visuomeninį bendruomenėje ir ekonominį, kuris pagal užsiėmimą vyko už šeimos ir/ar bendruomenės ribų. Bendruomenės gyvenimas sukosi aplink sinagogą, kurioje buvo meldžiamasi, vyko bendruomenės susirinkimai, teismai, renkami rabinai ir kiti vyresnieji. Ekonominius žydų santykius su kitų religijų žmonėmis ribojo ir konkurenciniai motyvai.
Žydai kalbėjo jidiš kalba. Žydų bendruomenės religinis ir kultūrinis konservatyvumas, vertybės, gyvenimo būdas, verslo formos skyrėsi nuo ją supusios aplinkos, lietuvių, lenkų ir kitų. Ekonominius ryšius žydai palaikė su skirtingais žmonėmis, ir kitataučiais. Visgi jei didžiuosiuose Rusijos, Lenkijos ar Vokietijos miestuose vyko ekonominiai ir kultūriniai mainai, o per juos – žydų asimiliacija, tai Lietuvoje, galima sakyti, šis procesas nevyko.
19 a. pabaigoje Kauno gubernijoje veikė apie 60 visuomeninio pobūdžio Talmud Toros mokyklų su 3 000 mokinių, apie 1100 privačių religinių pradinių mokyklų, kuriose mokėsi apie 14 000 berniukų, per 50 valdiškų mokyklų (4 500 mokinių). 1899 m. devyniuose Rusijos universitetuose studijavo daugiau nei 1750 žydų studentų iš Lietuvos.
20 a. žydų gyvenimas palaipsniui keitėsi. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai netekus Vilniaus, Kaunas tapo sostine. Kauno choralinės sinagogos paminklinėje lentoje buvo iškaltos 60 žydų karių pavardės, kurie žuvo kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Kauno žydų bendruomenė buvo nevienalytė. Joje virė karštos diskusijos ir susiskirstymas tarp kairiųjų socialistų, liberaliųjų demokratinių ir dešiniųjų konservatyviųjų jėgų, tarp folkistų jidišistų ir sionistų hebraistų. Žydų visuomeninis ir politinis gyvenimas buvo margas ir intensyvus. Žydai aktyviai dalyvavo Seimo ir miesto savivaldos rinkimuose. Iki 1931 m. žydai kartu su lenkais Kauno miesto taryboje visuomet sudarydavo daugumą.
Kauno Vytauto Didžiojo universitete veikė Semitinių kalbų katedra. Ypatingas reiškinys žydų istorijoje buvo tautinės švietimo sistemos sukūrimas tarpukario Lietuvoje. Žydai pirmą kartą turėjo valstybės pripažįstamas ir dalinai išlaikomas tautines mokyklas. Mokyklų sistema nebuvo vieninga. Kaune veikė pasaulietinė sionistinė Tarbut mokykla, religinė Javne (abiejose dėstymas vyko hebrajų kalba) ir jidiš mokykla. Kaune veikė mokytojų seminarija.
Nors nebuvo jokių oficialių draudimų žydams užsiimti kokia nors veikla, susiklostė, kad žydų tradiciškai mažai buvo tarp policininkų, karininkų ir valstybės valdymo įstaigose.
---------------------------------------------------------------------------------------------
Autorius: Rūta Puišytė
Literatūra:
Jidišo įnašas į Europos kultūrą, Vilnius: Vaga, 1998.
Gershon David Hundert, Lenkijos ir Lietuvos žydai aštuonioliktame amžiuje, Vilnius: Eugrimas, 2006.
Synagogues in Lithuania. A Catalogue, Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2012.
Žydai Lietuvoje. Istorija, kultūra, paveldas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009.
Žydų gyvenimas Lietuvoje, Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2007.
Žydų muziejus. Almanachas. Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2003.
Žydų muziejus. Vilnius: Lietuvos valstybinis žydų muziejus, 1994.
3) Susipažinkite su medžiaga apie istorinį Kauną. Atsakykite į klausimus:
-
Kaip apibūdintumėte žydų bendruomenę Kaune?
-
Kaip kito žydų bendruomenė einant laikui? Kuo 18 a. žydai skyrėsi nuo 20 a.?
-
Pasvarstykite, kodėl žydų asimiliacija Lietuvoje vyko daug lėčiau nei Vakarų šalyse.