Vaikystė 1930-1939 m.

  1. Pradžia
  2. Liudijimai
  3. Tobijas Jafetas
  4. Vaikystė 1930-1939 m.
Vaikystė 1930-1939 m.  |  Gyvenimas keičiasi 1939-1941 m.  |  Gete 1941-1944 m.  |  Slapstymasis 1944 m.  |  Gyvenimas po karo 1944-1995 m.  |  (Užbaikite biografiją)

Aš ten buvau

Tobijas Jafetas gimė 1930 m. Rafaelio ir Bertos Jafetų šeimoje, Kaune. Tėvas prekiavo angliška tekstile ir išlaikė šeimą. Motina buvo namų šeimininkė. Tobijas – jauniausias sūnus šeimoje. Vyresni broliai – Azrielis (g. 1925 m.) ir Fima (1926–1933 m.)

Tobijo namiškiai namuose vartojo keletą kalbų. Tėvai tarpusavyje kalbėjo rusų. Tobijas kalbėjo vokiečių, hebrajų ir šiek tiek lietuvių.

Būdamas šešerių Tobijas pradėjo lankyti žydų-lietuvių mokyklą (žydų mokykla su dėstymąja lietuvių kalba). Vėliau tėvai leido Tobiją į Švabės gimnaziją su dėstomąja hebrajų kalba. Į Lietuvą atėjus Raudonajai armijai, Švabės gimnazija buvo uždaryta ir Tobijas pradėjo lankyti Šolem Aleichemo žydų mokyklą jidiš kalba.

Tobijas Jafetas (1930-2019 M.), Lietuva

Tobijas Jafetas (1930-2019 M.), Lietuva

APSVARSTYKITE TOBIJO VAIKYSTĘ KAUNE

Šeima

Tobijas Jafetas gimė ir augo Kaune. Tobijas buvo trečias ir jauniausias sūnus šeimoje. Vyresni Tobijo broliai buvo Azrielis ir Fima. 1933 m. Fima mirė.

1) Išklausykite Tobijo pasakojimą apie šeimą, peržvelkite nuotraukas ir atsakykite į klausimus:

  • Kaip iš nuotraukų apibūdintumėte šeimą ir kiekvieną jos narį?

  • Pasidomėkite, iš kurios kalbos yra kilęs vardas Tobijas ir kokia jo reikšmė.

Mokykloje

Tobijo šeimoje kalbėta rusų, vokiečių, lietuvių ir hebrajų kalbomis.  Kaune Tobijas lankė tris žydų mokyklas – žydų-lietuvių mokyklą, Švabės hebrajų ir Šolom Aleichemo jidiš gimnazijas.

2) Išklausykite Tobijo pasakojimą apie mokyklą ir atsakykite į klausimus:

  • Kokios buvo įvairių kalbų vartojimo Tobijo šeimoje ir Lietuvos žydų bendruomenėje priežastys?

  • Kodėl 1940 m. Tobijui teko pereiti iš hebrajų į jidiš gimnaziją? 

view-street-scene-kaunas-before-1939

Kauno gatvės panorama, 1939 m.

      Istorinis tekstas

Kauno žydų istorija

Pirmąjį žydų paminėjimą Kaune randame 15 a. dokumentuose, kur minimi muitinės paslaugas Kaune teikiantys pavieniai žydai. Žydų gyventojų skaičius mieste išaugo XVII a. Tuo metu susikūrė bendruomenė. 1765 m. mieste gyveno 969 žydai, 1864 m. jau 16 514. 1923 m. Kaune gyveno 27 % žydų ir 59 % lietuvių. 1933 m. žydų buvo apie 38 000, kurie sudarė 33 % visų gyventojų.

Kauno žydų bendruomenės gyvenimas tekėjo gana uždarame rate, kontaktai su kitataučiais buvo riboti. Bendruomenės individo gyvenimą būtų galima suskirstyti į asmeninį šeimoje, visuomeninį bendruomenėje ir ekonominį, kuris pagal užsiėmimą vyko už šeimos ir/ar bendruomenės ribų. Bendruomenės gyvenimas sukosi aplink sinagogą, kurioje buvo meldžiamasi, vyko bendruomenės susirinkimai, teismai, renkami rabinai ir kiti vyresnieji. Ekonominius žydų santykius su kitų religijų žmonėmis ribojo ir konkurenciniai motyvai.

Žydai kalbėjo jidiš kalba. Žydų bendruomenės religinis ir kultūrinis konservatyvumas, vertybės, gyvenimo būdas, verslo formos skyrėsi nuo ją supusios aplinkos, lietuvių, lenkų ir kitų. Ekonominius ryšius žydai palaikė su skirtingais žmonėmis, ir kitataučiais. Visgi jei didžiuosiuose Rusijos, Lenkijos ar Vokietijos miestuose vyko ekonominiai ir kultūriniai mainai, o per juos – žydų asimiliacija, tai Lietuvoje, galima sakyti, šis procesas nevyko.

19 a. pabaigoje Kauno gubernijoje veikė apie 60 visuomeninio pobūdžio Talmud Toros mokyklų su 3 000 mokinių, apie 1100 privačių religinių pradinių mokyklų, kuriose mokėsi apie 14 000 berniukų, per 50 valdiškų mokyklų (4 500 mokinių). 1899 m. devyniuose Rusijos universitetuose studijavo daugiau nei 1750 žydų studentų iš Lietuvos.

20 a. žydų gyvenimas palaipsniui keitėsi. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvai netekus Vilniaus, Kaunas tapo sostine. Kauno choralinės sinagogos paminklinėje lentoje buvo iškaltos 60 žydų karių pavardės, kurie žuvo kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Kauno žydų bendruomenė buvo nevienalytė. Joje virė karštos diskusijos ir susiskirstymas tarp kairiųjų socialistų, liberaliųjų demokratinių ir dešiniųjų konservatyviųjų jėgų, tarp folkistų jidišistų ir sionistų hebraistų. Žydų visuomeninis ir politinis gyvenimas buvo margas ir intensyvus. Žydai aktyviai dalyvavo Seimo ir miesto savivaldos rinkimuose. Iki 1931 m. žydai kartu su lenkais Kauno miesto taryboje visuomet sudarydavo daugumą.

Kauno Vytauto Didžiojo universitete veikė Semitinių kalbų katedra. Ypatingas reiškinys žydų istorijoje buvo tautinės švietimo sistemos sukūrimas tarpukario Lietuvoje. Žydai pirmą kartą turėjo valstybės pripažįstamas ir dalinai išlaikomas tautines mokyklas. Mokyklų sistema nebuvo vieninga. Kaune veikė pasaulietinė sionistinė Tarbut mokykla, religinė Javne (abiejose dėstymas vyko hebrajų kalba) ir jidiš mokykla. Kaune veikė mokytojų seminarija.

Nors nebuvo jokių oficialių draudimų žydams užsiimti kokia nors veikla, susiklostė, kad žydų tradiciškai mažai buvo tarp policininkų, karininkų ir valstybės valdymo įstaigose. 1926 m. Lietuvai išsukus iš demokratinio kelio, antisemitizmas sustiprėjo ir tapo labiau organizuotas. Visgi per 20 Nepriklausomybės metų nė prie vienos valdžios antisemitizmas nebuvo tapęs oficialia politika. Nebuvo priimta žydus diskriminuojančių įstatymų. Tačiau visuomenėje girdėjosi radikalių nacionalistų balsai. Jie kėlė „nepateisinamo“ žydų dominavimo Lietuvos ekonomikoje temą, ragino nusikratyti „žydų išnaudojimo“ ir skelbė „Lietuvą – Lietuviams!” Metai prieš sovietų okupaciją ir Antrojo pasaulinio karo pradžią buvo ypatingai sunkūs ir bauginantys žydų bendruomenei. Laimei nei prezidentas Antanas Smetona, nei nacionalistų lyderis Augustinas Voldemaras nebuvo antisemitai. Antisemitizmas buvo tramdomas, neleidžiant jam išsilieti pačiomis bjauriausiomis formomis.

---------------------------------------------------------------------------------------------

Autorius: Rūta Puišytė

 

Literatūra:

Jidišo įnašas į Europos kultūrą, Vilnius: Vaga, 1998.

Gershon David Hundert, Lenkijos ir Lietuvos žydai aštuonioliktame amžiuje, Vilnius: Eugrimas, 2006.

Synagogues in Lithuania. A Catalogue, Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 2012.

Žydai Lietuvoje. Istorija, kultūra, paveldas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2009.

Žydų gyvenimas Lietuvoje, Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2007.

Žydų muziejus. Almanachas. Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2003.

Žydų muziejus. Vilnius: Lietuvos valstybinis žydų muziejus, 1994.

3) Susipažinkite su medžiaga apie istorinį Kauną. Atsakykite į klausimus:

  • Kaip apibūdintumėte žydų bendruomenę Kaune? 

  • Kaip kito žydų bendruomenė einant laikui? Kuo 18 a. žydai skyrėsi nuo 20  a.?

  • Pasvarstykite, kodėl žydų asimiliacija Lietuvoje vyko daug lėčiau nei  Vakarų šalyse.

Kita dalis
Gyvenimas keičiasi 1939-1941 m.

Papildoma medžiaga

   Nuotraukos ir dokumentai

Šaltiniai: Tobijo Jafeto interviu, 1995 m.

Copyright © 1995 USC Shoah Foundation Institute. All Rights Reserved.
Tik švietimo tikslams: visi Eternal Echoes svetainės vaizdo įrašai, nuotraukos, dokumentai ir tekstai yra naudojami turint autorinių teisių savininkų leidimą. Dėl trečiųjų šalių teisių, pvz., autorinių teisių, prekių ženklo, viešumo, privatumo ir sutartinių apribojimų, jūs negalite bendrinti ir platinti svetainės turinio.
The European Commission support for the production of this publication does not constitute endorsement of the contents which reflects the views only of the authors, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.