Žodynas

Raskite žodį!

Susipažinkite su terminų apibrėžimais

A

administravimas

vadovavimas.

alija

(hebr. pakilimas) – organizuotas žydų grįžimas į istorinę tėvynę Palestiną, po 1948 m. – į Izraelio Valstybę.

aneksuoti

prie savos valstybės prijungti kitos valstybės teritoriją.

anšliusas

(vok. Anschluss – prijungimas) – nacių Vokietijos kariuomenės įžengimas į Austriją 1938 m. ir Austrijos prijungimas prie Vokietijos.

antisemitizmas

prieš žydus ar jų religiją ir kultūrą nukreipta neapykanta, priešiškumas, diskriminacija ar prietarai.

apelis

(čia vok. stovėti tiesiai) – žodis, vartotas per kalinių patikrinimą nacių koncentracijos stovyklose.

appellplatz

(vok.) – vieta, kur nacių koncentracijos stovyklose vyko kalinių patikrinimai.

apsaugos pasas

(vok. Schutzpass) – žmogaus tapatybės dokumentas, kurį turintis Vengrijos žydas galėjo išvengti žūties. Apsaugos pasus neutralios šalys teikė vokiečių okupuotų šalių žydams. Švedo Raoulo Wallenbergo žydų gelbėjimo misija Vengrijoje naudojant apsaugos pasus – vienas pavyzdys.

arijas

Pirminis šio termino vartojimas buvo taikytas žmonių grupei, kuri, kaip manoma, kalbėjo senovės indoeuropiečių kalba ir, kaip manoma priešistoriniu periodu apsigyveno senovės Irane ir šiaurinėje Indijos subkontinento dalyje. Ši 19 a. viduryje iškilusi teorija teigė baltosios rasės viršenybę ir išliko vyraujanti iki 20 a. vidurio. Vadinamosios šiaurinės ir germanų „rasės“ žmonės buvo gryniausi atstovai, kurie nulėmė visą žmonijos progresą ir įrodė savo pranašumą prieš „semitus“, „geltonuosius“ ir „juoduosius“. Ši teorija vėliau tapo Vokietijos vyriausybės politikos pagrindu, Adolfui Hitleriui ir naciams siekiant išnaikinti žydus, romus (čigonus) ir kitus „ne arijus“.

Ašies valstybės

Vokietijos, Italijos ir Japonijos sąjunga per Antrąjį pasaulinį karą (taip pat žr. Sąjungininkai).

B

barako prižiūrėtojas

(vok. Blockälteste) – koncentracijos stovyklos kalinys, stovyklos valdžios paskirtas prižiūrėti baraką ir jo kalinius. Prižiūrėtojas buvo atskaitingas stovyklos valdžiai ir naudojosi tam tikromis lengvatomis.

D

D-Day

1944 m. birželio 6 d. Sąjungininkų (JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados) kariuomenių išsilaipinimas Normandijoje, Prancūzijoje ir puolimo pradžia, siekiant išvaduoti Vakarų Europą nuo nacių Vokietijos.

deportacija

žmonių perkėlimas panaudojant jėgą iš vienos vietos į kitą; trėmimas.

dezinfekcija

infekcinių ligų sukėlėjų, esančių ant žmogaus kūno ar jam priklausančių daiktų, naikinimas cheminėmis medžiagomis, siekiant sustabdyti infekcinių ligų sukėlėjų plitimą ir perdavimą kitiems žmonėms ar aplinkai.

diplomatas

vienos valstybės atstovas kitoje valstybėje, turintis užduotį užmegzti ir palaikyti ryšius su kitos valstybės valdžia. Diplomatas dirba kitoje valstybėje veikiančioje jo šalies ambasadoje ar misijoje.

diskriminacija

teisių sumažinimas arba atėmimas tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių (taip pat žr. ksenofobija).

Dovydo žvaigždė

šešiakampė žvaigždė, judaizmo ir žydų kultūros simbolis. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių kontroliuojamose teritorijose žydai privalėjo segėti geltonos spalvos Dovydo žvaigždę (vok. Judenstern), kad būtų atskirti nuo kitų žmonių. Vokiečių okupuotoje Generalinėje gubernijoje, centrinėje Lenkijoje, žydai privalėjo save žymėti baltu rankos raiščiu su mėlyna Dovydo žvaigžde.

dujų kameros

specialūs kambariai nacių mirties ir kai kuriose koncentracijos stovyklose, kuriuose dujomis buvo masiškai nuodijami žmonės. Pavyzdžiui, Aušvice-Birkenau veikė šešios dujų kameros.

E

Einsatzgruppen

(vok. specialios pajėgos arba operatyvinės grupės) – mobilūs vokiečių SS ir policijos daliniai, turėję specialią užduotį surasti ir „nukenksminti“ (t. y. nužudyti) nacių Vokietijos priešus. Specialios pajėgos pradžioje veikė Austrijoje 1938 m., vėliau Bohemijoje ir Moravijoje 1939 m. 1939 m. rudenį specialios vokiečių policijos pajėgos nužudė 60 tūkstančių žmonių, daugiausia lenkų, taip pat žydų. Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą 1941 m. birželio 22 d., specialios pajėgos organizavo, prižiūrėjo ir vykdė milijonų žmonių žudynes – sovietinių karo belaisvių, pasipriešinimo kovotojų, žydų, romų, neįgaliųjų ir kitų.

eugenika

XIX a. ir XX a. pradžioje išpopuliarėjusi teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes. Tyrinėtojai siekė parodyti skirtingų žmogaus rasių egzistavimą su kiekvienai rasei būdingais bruožais ir paveldimumu. Eugeniką tyrinėję biologai aiškino skirtingų rasių buvimą ir nevienodumą, t. y. aukštenių ir žemesnių rasių kovą. Pavyzdžiui, Švedijos vyriausybė Upsaloje 1921 m. įkūrė Rasinės biologijos institutą. Institutas tyrė ir siekė gerinti švedų eugeniką.

F

fašizmas

1919 m. Benito Mussolinio pradėtas politinis judėjimas Italijoje, 1921 m. peraugęs į Nacionalinę fašistų partiją, PNF. Benito Mussolinio rankose buvo aukščiausia valdžia Italijoje nuo 1922 m. iki 1943 m. Nuo 1926 m. Mussolinis valdė kaip absoliutus diktatorius. Italijos fašizmas įkvėpė Vokietijos nacius. Fašizmas laikėsi antidemokratinių, antiliberalių, antikomunistinių, nacionalistinių, rasistinių ir antisemitinių pažiūrų. Fašistų idealui buvo būtini lyderis ir bendruomenė.

G

Generalinė gubernija

Krokuvos, Varšuvos, Radomo ir Liublino sritys. Tai centrinės Lenkijos teritorija, kuri 1939 m. spalį – 1945 m. sausį priklausė Vokietijai. Jos valdytoju buvo paskirtas Hansas Frankas, kuris rezidavo Krokuvoje.

gestapas

(vok. žodžių trumpinys Geheime Staatspolizei) – Vokietijos valstybinė Nacių partijos policija, veikusi 19331945 m. Gestapas suimdavo, kalindavo ir žudydavo politinius nacių oponentus.

getas

Antrojo pasaulinio karo metu šiuo terminu buvo vadinama tam tikra atitverta gyvenamoji teritorija, kurioje buvo kalinami žydai ir romai.

H

Hitler-Jugend

vokietijos nacių partijos jaunimo organizacija.

holokaustas

nacių vykdytas žydų genocidas Europoje; hebr. šoa.

I

infliacija

pinigų perteklius, kai jų vertė krenta, o prekių ir paslaugų kainos auga.

interesų sfera

vienos ar kelių valstybių interesas kitos ar kitų valstybių atžvilgiu. Interesai gali būti įvairūs – geopolitiniai, finansiniai ir kiti.

J

jidiš

Centrinės ir Rytų Europos žydų kalba iki Antrojo pasaulinio karo. Kalba sudaryta iš senosios vokiečių, hebrajų ir slavų kalbų. Jidiš rašmenys yra hebrajiški.

judenratas

(vok. žydų taryba) – uždarę žydus į getus, naciai liepė kaliniams sudaryti nuo 12 iki 24 narių geto tarybas. Tarybos bendravo su vokiečių valdžia, vykdė vokiečių įsakymus ir palaikė vidinę tvarką getuose.

Jungtinės Tautos (JT)

įkurtos po Antrojo pasaulinio karo 1945 m., kad garantuotų taiką pasaulyje. Beveik visos pasaulio šalys yra JT narės. Šiandieną JT rūpinasi taika ir saugumu, sveikatos ir aplinkos apsauga, skurdo problemomis ir kt.

K

„Kanada“

taip kaliniai vadino Aušvico-Birkenau koncentracijos ir mirties stovyklos barakus-sandėlius, kuriuose laikė ir saugojo iš naujai atvykusių kalinių pavogtus daiktus. Sandėliai buvo vadinami Kanada, nes ši šalis atrodė įkūnijanti gerovę ir turtą.

kapas

nacių stovyklų kalinys, vokiečių valdžios paskirtas prižiūrėti kitus kalinius.

kommando

(vok.) – nacių stovyklų kalinių grupės ar būriai, dažniausiai suskirstyti pagal gautas užduotis, pavyzdžiui, miško kommando dirbo miške arba sonderkommando dirbo dujų kamerose ir krematoriumuose.

koncentracijos stovykla

žmonių sulaikymo ir įkalinimo vieta. Nacių koncentracijos stovyklose žmonės buvo uždaromi dėl politinių įsitikinimų ir pasipriešinimo nacių režimui, religinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos, socialinės ir tariamos rasinės priklausomybės. Stovyklų kaliniai atliko priverstinius darbus. Pirmoji koncentracijos stovykla Dachau netoli Miuncheno buvo įkurta 1933 m. Neužilgo ėmė veikti naujos koncentracijos stovyklos Vokietijoje ir okupuotose teritorijose. Dvi iš jų – Maidanekas ir Aušvicas-Birkenau buvo kartu koncentracijos ir mirties stovyklos (taip pat žr. mirties stovyklos).

krematoriumas

krosnis, kurioje buvo deginami žmonių lavonai.

ksenofobija

atmetimas, baimė ir priešiškumas asmenims ar žmonių grupėms, kurie laikomi svetimais. Priešiškumas gali būti taikomas imigrantams, etninėms ar religinėms grupėms (taip pat žr. rasizmas).

L

likvidacija

čia – prievartinis geto gyvenimo nutraukimas nužudant žmones.

M

maisto davinys

(žr. maisto kortelė).

maisto kortelė

kortelė su joje žymimais kuponais maistui įsigyti. Maisto kortelės naudojamos, kai trūksta maisto (pavyzdžiui, karo metu). Antrojo pasaulinio karo metu Europoje buvo naudojamos maisto kortelės, su kuriomis buvo galima įsigyti skirtingų maisto produktų. Maisto tiekimas getuose kalėjusiems žydams buvo taip sumažintas, kad daugelis mirė iš bado

mirties stovyklos

specialios stovyklos, sukurtos tam, kad jose būtų masiškai naikinami žmonės. Žmonės buvo naikinami dujų kamerose arba nuodijami dujomis automašinose uždaru kėbulu. Per Antrąjį pasaulinį karą nacių Vokietija įkūrė šešias mirties stovyklas okupuotos Lenkijos teritorijoje. Tai Chelmnas, Belzekas, Sobiboras, Treblinka, Maidanekas ir Aušvicas-Birkenau. Paskutinės dvi buvo ir koncentracijos stovyklos (taip pat žr. koncentracijos stovyklos).

„muselmanas“

fiziškai ir emociškai išsekęs koncentracijos ir mirties stovyklos kalinys, išgyvenantis visišką apatiją, kitų kalinių vadinamas „muselmanu“.

N

nacionalsocializmas arba nacizmas

Vokietijos politinis judėjimas, kurio pagrindu 1920 m. buvo sukurta Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija (vok. Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP). NSDAP vadovavo Adolfas Hitleris, valdęs Vokietiją 1933 – 1945 m. Naciai laikėsi antidemokratinės, antihumanistinės, ultranacionalistinės, griežtos antisemitinės, rasistinės, socialinio darvinizmo ir imperializmo ideologijos, taip pat siekė išplėsti vokiečių gyvenamąsias erdves (vok. Lebensraum). Naciai kūrė „germaniško kraujo žmonių bendruomenę“, kurioje neturėjo gimti vaikų iš mišrių tėvų ir neturėjo būti rasiškai netinkamų žmonių. Tokie nacių akyse buvo gėjai ir visi negermaniškos rasės žmonės, pavyzdžiui, romai ir žydai. Tokius žmones ir jų grupes naciai vertino kaip visuomenės problemą, kurią reikėjo vienokiu ar kitokiu būdu spręsti. Į žydus buvo žiūrima kaip į istorinį priešą, per paveldimumą nešantį mirtiną, vokiečių arba arijų rasei priešišką virusą. Galiausiai vokiečių visuomenė turėjo būti išvalyta nuo gyventi nevertų individų (tokie buvo fizinę ar psichinės sveikatos negalę turintys žmonės, taip pat sergantys tam tikromis paveldimomis ligomis). Visi jie buvo vadinami veltėdžiais ir asocialiais elementais. Pradėję Antrąjį pasaulinį karą 1939 m., naciai ypač radikalizavo savo politiką. Tai vedė prie beprecedenčių nusikaltimų žmogiškumui (taip pat žr. holokaustas, eugenika ir rasizmas).

neapykantos nusikaltimai

nusikaltimai, kurie daromi iš neapykantos religinei, etninei, kultūrinei, seksualinės orientacijos priklausomybei.

O

okupacija

kitos valstybės teritorijos užėmimas (paprastai karo ar karinių konfliktų metu) ir jos valdymas.

P

perkeltieji asmenys

(angl. displaced persons, DP, dipukai) – buvę koncentracijos, mirties ir priverstinio darbo stovyklų kaliniai, pabėgėliai, kurie po Antrojo pasaulinio karo pabaigos neturėjo, kur gyventi ir liko stovyklose. Eilę metų po karo pabaigos perkeltieji asmenys buvo priversti gyventi perkeltųjų asmenų stovyklose.

pogromas

(jidiš sunaikinimas) priešiškumas žydams ir žydų žudynės, žydų turto plėšimas.

propaguoti

skleisti kokias nors idėjas, agituoti už jas.

R

rasizmas

išankstinės nuostatos ir diskriminacija žmonių atžvilgiu. Pseudomokslinės pažiūros, teigiančios, kad visuomeniniu ir intelektualiniu atžvilgiu žmonės kaip skirtingų rasių atstovai yra nelygiaverčiai (taip pat žr. ksenofobija).

Raudonoji armija

1918 m. sukurta Sovietų Rusijos kariuomenė, 1946–1991 m. – Sovietų Sąjungos kariuomenė.

razzia

netikėtos gaudynės, reidas. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai blokuodavo tam tikras gyvenamąsias teritorijas miestuose ir jose vykdydavo reidus, t. y. žmonių tikrinimą.

S

SA

SA Sturmabteilung (vok.), šturmuotojų būrys. SA buvo Nacionalsocialistų partijos (vok. NSDAP) sukarinta organizacija, turėjusi esminį vaidmenį trečiajame ir ketvirtajame 20 a. dešimtmečiuose. SA pakeitė SS (žr. nacionalsocializmas arba nacizmas, taip pat SS).

„sauna“

Aušvico-Birkenau koncentracijos ir mirties stovyklos pastatas, kuriame buvo valomi ir dezinfekuojami drabužiai. Tame pačiame pastate vyko kalinių atranka darbui, registracija, nuskutami plaukai, dezinfekuojami rūbai, žmonės verčiami praustis.

Sąjungininkai

(pranc. allier – susivienijimas) – nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios 1939 m. taip save vadino Didžioji Britanija ir Prancūzija. Sovietų Sąjunga ir JAV prisijungė prie Sąjungininkų po 1941 m. birželio ir gruodžio (taip pat žr. Ašies valstybės).

sinagoga

bendros žydų maldos ir susirinkimų vieta.

SS

(vok. Schutzstaffel, vadinamieji apsaugos daliniai) – nacių sukarinta organizacija Vokietijoje 1925 – 1945 m. Pradžioje SS veikė kaip Adolfo Hitlerio asmens sargyba. Organizacijos reikšmė ir veikla išsiplėtė, kai jos vadovu 1929 m. tapo Heinrichas Himleris. Jam vadovaujant SS tapo viena reikšmingiausių nacių Vokietijos organizacijų, nacių elitu.

svastika

kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais galais, tapęs Nacių partijos, NSDAP, simboliu. 1935 m. šis ženklas buvo iškeltas ant Vokietijos imperijos juodos, raudonos ir baltos spalvų vėliavos. Svastiką kaip ženklą žmonija naudoja tūkstančius metų. Tai vienas seniausių Indijos, Kinijos religinių kultų ženklų, saulės ir derlingumo simbolis.

Š

štetlas

Rytų Europos miestas ar miestelis, kuriame iki Antrojo pasaulinio karo gyveno žydai (žydai galėjo sudaryti 30–50 proc. miesto gyventojų).

T

Tarptautinė paieškos tarnyba (International Tracing Service, ITS)

Sąjungininkų iniciatyva 1943 m. sukurtas atskiras skyrius prie Didžiosios Britanijos Raudonojo kryžiaus dingusių žmonių registracijai ir paieškai. Karui pasibaigus organizacija buvo perkelta į Bad Arolseną Vokietijoje. Organizacija renka ir teikia informaciją apie nacizmo aukas.

Tautų lyga

Jungtinių tautų pirmtakė. Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusios (išskyrus JAV) ir keletas neutralių šalių susijungė į Tautų lygą, kad spręstų konfliktus ir garantuotų taiką.

tuberkuliozė

(TB, liet. džiova) – lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikrobakterijos ir pirmiausia pakenkia plaučiams. Gydoma antibiotikais ir kitais vaistais.

U

užpuolimas

karinė vienos ar kelių šalių intervencija į kitą šalį.

V

„valymas“

žr. likvidacija.

Vermachtas

Vokietijos karinės pajėgos 1935 – 1945 m.

vidurių šiltinė

bakterijų sukeliama infekcinė liga. Egzistuoja ne viena vidurių šiltinės forma. Liga gali plisti per utėles. Liga pasireiškia karščiu, galvos skausmu, „kaulų laužymu“ ir išbėrimais. Negydant antibiotikais, žmogus miršta. Liga ypač išplito per Antrąjį pasaulinį karą. Kentėjo kareiviai, ypač kentėjo getų, koncentracijos ir darbo stovyklų kaliniai.

Volkssturm

(vok.) – vietos apsaugos daliniai, kurie veikė Vokietijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Jie buvo prievarta sudaromi iš civilių – januolių ir senyvo amžiaus vyrų.

Ž

žandarmerija

policinę funkciją kariuomenėje atliekantys daliniai; sukarinta policija.