3.1 Naciai atėjo į valdžią

3. ATSKYRIMAS | PERSEKIOJIMAS | GENOCIDAS     3.1 Naciai atėjo į valdžią  |  3.2 Žydų gyvenimas Vokietijoje keičiasi  |  3.3 Getai  |  3.4 Masinės žudynės, koncentracijos ir mirties stovyklos  |  3.5 Kaltė, atsakomybė ir bausmė

Šiame pratime apžvelgiami įvykiai, suvaidinę pagrindinį vaidmenį nacių atėjimo į valdžią istorijoje. Atlikdami pratimą jūs geriau suprasite propagandos esmę ir tikslus, apmąstysite, kaip kurdami propagandą ekstremistiniai ir antidemokratiniai judėjimai išnaudoja istorinius įvykius.

UŽDUOTIS

Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

Versalio taikos derybos

1918 m. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Kitais metais Versalyje vykusiose taikos derybose nuspręsta, kad už karą buvo atsakinga Vokietija. Ji buvo įpareigota grąžinti užkariautas teritorijas, užgrobtą pramonę ir turtą. Vokietijai buvo uždrausta turėti kiek didesnę kariuomenę.

Skaudi bauda Vokietijai buvo 132 bilijonų auksinių markių reparacijos (suma vėliau sumažinta), kurias šalis turėjo mokėti už didžiulę karo Europoje sukeltą žalą.

Sero Williamo Orpeno paveiksle „Taikos pasirašymas Veidrodžių menėje“ matome 1919 m. birželio 28 d. taikos sutartis pasirašantį Johannesą Bellą.

Nacių skleidžiama propaganda ir baimė

Skleisdami propagandą naciai nuolat kartojo Versalio sutarties „neteisybes“. Vokietijos žydai tapo šalies ekonominio nuosmukio simboliu ir atpirkimo ožiais. Ypač plačiai buvo naudojamas „dūrio į nugarą“ įvaizdis, tai yra Vokietijos žydams taikytas kaltinimas atseit įvykdžius savo šalies išdavystę ir tapus atsakingais už Vokietijos pralaimėjimą Pirmajame pasauliniame kare. (Jie buvo apkaltinti „smogę durklą Vokietijos kariuomenei į nugarą“.)

Apie kitas partijas naciai kalbėjo kaip apie korumpuotas, o Hitleris buvo pristatomas kaip tautos gelbėtojas ir vienintelis žmogus, galintis politinio ir socialinio chaoso apimtoje šalyje įvesti tvarką. Tuo pat metu ginkluoti nacių būriai Vokietijos gatvėse sėjo baimę.

Ekonominė krizė ir demokratijos stoka

Dėl Vokietijos skolos 1923 m. šalyje kilo didžiulė infliacija. Pinigai nuvertėjo, kilo kainos, trūko produktų ir prekių. Vokietija bandė gelbėti situaciją spausdindama pinigus. Tai sukėlė bankų bankrotą, žmonės prarado santaupas.

1924 m. situacija stabilizavosi. 1929 m. JAV fondų biržos žlugimas paveikė viso pasaulio ekonomiką. Vokietiją parbloškė Didžioji depresija, kuri pirmiausia smogė masine bedarbyste.

Po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija buvo demokratinė šalis, tačiau Didžiąją depresiją sekusi politinė krizė daugelį šalies žmonių kreipė nepasitikėti valdančiomis partijomis ir politikais bei pačiu demokratijos procesu. Įvairūs ekstremistiniai judėjimai ir partijos siekė išnaudoti situaciją. Viena tokių partijų buvo Hitlerio vadovaujama Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija, NSDAP.

Hitleris paskiriamas kancleriu, kitos partijos uždraudžiamos

Remdamiesi politine krize, išnaudodami intensyvią propagandą, smurtą gatvėse ir įtakingų grupių palaikymą, naciai iš mažos ir neskaitlingos partijos 1928 m. (2.6 % rinkėjų balsų) 1932 m. išaugo į didžiausią Vokietijos partiją (33 % rinkėjų balsų). Kitų partijų politikai laikėsi skirtingų nuomonių apie Hitlerį ir nacius. Vieni juos smerkė ir laikė pavojingais, kiti pervertino nacių galią ir pavojų, tačiau manė, kad viską dar galima kontroliuoti, treti dalinai pritarė politiniams nacių šūkiams.

1933 m. sausio 30 d. konservatyvieji politikai įtikino Vokietijos prezidentą Paulį von Hindenburgą paskirti Hitlerį iš konservatorių ir nacionalsocialistų sudarytos mažumos vyriausybės kancleriu.

1933 m. vasarį buvo padegtas Vokietijos Reichstagas. Tuo pasinaudojo naciai, kad būtų priimti nauji įstatymai, kurių pagrindu buvo galima naikinti politinius oponentus. Po mėnesio, 1933 m. kovą, Dachau jau stovėjo pirmoji koncentracijos stovykla, kurioje buvo uždaryti nacių politiniai oponentai, t. y. komunistai, socialdemokratai ir profesinių sąjungų nariai.

Kai Parlamento nariai komunistai ir socialdemokratai buvo nužudyti arba suimti, naciai galėjo valdyti Parlamentą ir priimti demokratiją naikinančius įstatymus. Visos likusios partijos buvo uždraustos. Naciai pradėjo įnirtingą savo politinių oponentų ir Vokietijos visuomenei „netinkamų“ žmonių grupių persekiojimą.   square.jpg

ISTORINIS ĮVYKIS IR TIKSLAS?

Peržvelkite nuotraukas ir propagandos vaizdinius. Įvardinkite, kuriuos istorijos įvykius kiekvienas vaizdinys iliustruoja. Išanalizuokite propagandos vaizdinių tikslą.

Atsisiųskite lentelės lapą       

1919 m. atvirukas.

1933 m. atvirukas su Adolfu Hitleriu ir Pauliu von Hindenburgu.

Versalio taikos konferencijos vokiečių delegacija, 1919 m.

Nuotraukoje vyras klijuoja tapetus iš vokiškų markių, 1923 m.

1932 m. rinkiminis nacių plakatas: „Mes atstatome. Mūsų statybų blokai – tai darbas, laisvė, duona. Kiti stato iš atlyginimo mažinimo, korupcijos, teroro, neapykantos ir melo“.

1932 m. nacių plakatas, vaizduojantis bedarbių minią. Pavadinimas: „Mūsų paskutinė viltis – Hitleris“.

Anstesnioji užduotis (2. Nacių ideologija)
2.4 Antisemitizmas